išvėlėti
Look at other dictionaries:
išvelėti — 1. tr., intr. M, J, Š, KŽ išplauti, išskalbti drabužius (ppr. daužant juos kultuve): Pasiėmęs kultuvę išvelėk skalbinius upėje J.Jabl. Šarmas labai gerai, an duobės išvelėjai tada su kultuve Kp. Su kultuve latatai latatai, būdavo, mat išvelėji,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvelėti — vksm. Išvelėjo rasojè gijàs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išvelėjimas — sm. (1) 1. → išvelėti 1. ║ Sut. 2. → išvelėti 4: Gero išvelėjimo jai trūksta LzP. velėjimas; apvelėjimas; išvelėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pervelėti — tr., pervelėti KŽ, parvelėti I, Kos33 1. Lp išskalbti, išvelėti: Jos užuolaidos nepervelėtos Vlk. Reikia visa pervelėt, juoda Drsk. Par du [v]andiniu parvelėk, nebreikės skalbti Užv. Pervelėti do net gražesniai siūlai Klt. Kiek aš tų rūbų… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvelėti — 1. tr. Š, KŽ išskalbti daužant kultuve. 2. tr. M, Š, Ad aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Marti tave apvelès OG381. In patalo guli, reikia i apvelėt, i papenėt Klt. Vyras turi būt apvelėtas, apžiūrėtas DrskŽ. Reikia jau jai diedas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžlugti — 1 apžlùgti, apžluñga, o (àpžlugė) tr. 1. Š, OG365, DŽ, KŽ, Prng, Rmš sumerkti skalbinius žlugti: Apìžlugėm rūbus OG319. Jau rūbai apìžlugta OG48. Apžlugsiu žlugtelį, imsiu po šimtelį, mano mielas Joneli NS1356(Kp). | refl. tr., intr. Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkulti — atkùlti, àtkulia, atkūlė Š 1. tr. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas Šts. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė Trk. Jau pusę kūlės atkūlėm Jnšk. 2. intr. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atvelėti — 1. tr. atskalbti, išplauti iki pirmykščio švarumo: Užnešioji marškinius, jog paskui net atvelėti nieku būdu negalima V.Krėv. 2. tr. atmazgoti: Rankos niekaip nemožna atvelėt Mlk. 3. tr., intr. Švnč atidaužyti, atkulti: Atvelėjo šonus lazda ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškulti — iškùlti, ìškulia, iškūlė K, Š; R49, M 1. tr. J mušti grūdus iš varpų: Iškūlėm iš stambų dobilus Kp. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Grž. Pamanyk, dvarus (dvaro javus) kultuvais iškùldavo! Rm. iškultinõ adv.: Kad jau kultum iškultinõ (švariai … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušti — išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man … Dictionary of the Lithuanian Language
